Filosofijos traktatų rinktinė

Romano Plečkaičio (1933-2009) dėka lietuviškai prakalbo filosofijos klasikai Petras Ispanas, F. Baconas, B. Spinoza ir, žinoma, I. Kantas, taip pat ne tokie didūs, tačiau istoriškai savi K. Narbutas, J. Sniadeckis, A. Daugirdas. Galiausiai skaitytojų rankose – iki šiol lietuviškai neskelbtų Tomo Akviniečio filosofinių traktatų rinktinė.

Tomas Akvinietis (1225-1274) – viena solidžiausių scholastikos figūrų. Jis siekė sujungti iki tol dominavusią Augustino filosofinę-teologinę tradiciją su naujai atrastu didžiuoju Filosofu – Aristoteliu. Jis polemizavo tiek su savo kolega Paryžiaus universitete Bonaventūra, tęsusiu augustiniškąją tradiciją, tiek su radikaliom Aristotelio interpretacijom – averoizmu. Tomo Akviniečio pastangas perimti Aristotelio tradiciją garsusis neotomistas Etiennas Gilsonas nusakė taip: „Tai reiškė pirmojo prado, kuris yra „būtis“, revoliuciją metafizinės interpretacijos istorijoje“.

Rinktinę sudaro šie teorinės ir praktinės filosofijos traktatai: „Apie esinį ir esmę“, „Apie pasaulio amžinumą“, „Apie angelus“ ir „Teologijos santrauka“, taip pat „Apie valdžią“, „Apie pirkimą ir pardavimą kreditan“, „Apie ateities spėjimą“. Traktate „Apie esinį ir esmę“ aiškinamos perskyros tarp daikto esmės ir jo egzistavimo, formos ir turinio, galėjimo ir akto, vienu ar kitu pavidalu aptinkamos dar ir šiandieninėje teorinėje filosofijoje. Viduramžių filosofo svarstymus apie pasaulio sukūrimą ar laiko pradžią Plečkaitis siūlo gretinti su šiuolaikine kosmologija – neperžengiamos prarajos tarp jų nėra. Praktinėje filosofijoje Tomas Akvinietis jungia Bažnyčios tėvų krikščionišką komunitarizmą su Aristotelio politine filosofija ir jo vertybių etika, kuri, žinia, šiandien kai kuriems filosofams atrodo vėl aktuali.

Plečkaitis savo antikos ir viduramžių filosofijos paskaitose kartodavo: visi filosofai klydo, net ir didieji, tačiau pastarieji skiriasi tuo, jog atrado „realią reikšmę turinčias problemas“. Šį Tomo Akviniečio didumą liudija ir tokie mūsų laikų jo filosofijos šalininkai kaip E. Gilsonas, J. Maritainas, E. Stein, J. Milbankas ar A. MacIntyre‘as, kuris, beje, šiam scholastikos meistrui skyrė nemažą dėmesį ir savo pernai metais išleistame paskaitų cikle „Dievas, filosofija, universitetai“.